Brexit įtaka el. verslui: siuntos kelias gali tapti ilgesnis ir brangesnis

2021/04/29

2016 m. birželio 23 d. 51,9 % referendumo dalyvių pareiškė – daugiau nei 40 metų trukusi Jungtinės Karalystės (JK) ir kitų Europos valstybių ekonominė bendrystė turi baigtis. Tai užsuko kelerius metus trukusias derybas, kurių atomazga – švelnus valstybės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES).

Nors derybose pavyko priimti JK palankesnius prekybos sprendimus, daugelis verslų vis tiek turėjo persiorientuoti ir išmokti dirbti su jau buvusia šalimi-nare pagal naująsias taisykles. Tiesa, daugiausiai įtakos valstybės išstojimas turi tiems verslams, kurių santykiai su JK neapsieina be prekių/žaliavų importo ir eksporto (pvz. jeigu kurį nors komponentą savo produktams importuojate iš JK arba jeigu dalis jūsų klientų – JK gyventojai). Visos siuntos (tiek į, tiek iš) buvusios ES narės nuo šiol turi būti siunčiamos pagal naujas taisykles. Jas perkąsti, anot ekspertų, nėra sudėtinga.

Deklaracijos bei kiti dokumentai

Vienintelės siuntos, kurioms nėra būtini muitinės dokumentai – korespondencijos siuntos. Taigi, laiškai ir dokumentai klientams ar verslo partneriams vis dar keliauja laisvai. Visiems kitiems siuntiniams yra būtina užpildyti deklaracijas arba pateikti muitinei daugiau dokumentų (tai priklauso nuo siuntimo paslaugas teikiančios įmonės).

Naudojantis pašto paslaugų tiekėjų paslaugomis (Lietuvoje šią veiklą vykdo AB Lietuvos paštas), į JK siunčiamos siuntoms reikia užpildyti CN22 deklaraciją, o siuntos svoriui viršijus 2 kg ir/arba siuntos vertei viršijus 360 Eur, reikalinga CN23 deklaracija. Šiuose dokumentuose turi būti kuo tiksliau nurodomas siuntos turinys, kiekvieno daikto vertė, kilmės šalis.

Kiti vežėjai įmonių dažnai prašo pateikti sąskaitų faktūrų (SF, jeigu prekės yra parduodamos) kopijas anglų kalba. Naudojantis kurjerių brokerių paslaugomis ir užsakymo metu užpildžius specialią formą, sistema sugeneruoja sąskaitą muitinei, kuri tinkama ir siunčiant į JK. Dokumentuose, skirtuose muitinei, siuntėjui būtina pateikti tikslų ir išsamų siuntos turinio aprašymą bei eksporto priežastį. Jeigu muitinėje nustatoma, kad siunčiami kiti, nei deklaruoti daiktai arba nurodyta klaidinga eksporto priežastis (pavyzdžiui, siunta pažymėta kaip dovana, kai iš tiesų siunčiama parduota prekė), gali būti pritaikytas papildomas muito mokestis arba siunta gali būti sulaikyta prašant patikslinti deklaracijos duomenis. To neatlikus, siunta gali būti grąžinta siuntėjui.

Svarbus akcentas – dokumentų vieta. Visi muitinės formalumams skirti dokumentai turi būti klijuojami su lipnia kišene pakuotės viršuje arba kitaip pritvirtinami prie siuntos (pvz. juos pridedant į atskirą voką, jį pritvirtinus prie siuntos). Jokiu būdu nedėkite dokumentų į pakuotės vidų.

Papildomi mokesčiai

Be didesnės šūsnies dokumentų, laukia ir didesni mokesčiai. Jei turite klientus JK, juos svarbu informuoti apie jūsų siunčiamoms prekėms taikytinus importo mokesčius. Nuo 2021 m. sausio 1 d., visoms į JK siunčiamoms prekėms yra taikomas PVM importo mokestis (nuo 0 iki 20 % priklausomai nuo prekės). Jeigu siuntos vertė viršija 135 svarus, reikės susimokėti ir muito mokestį (iki 2,5 % prekės vertės). Šiuos mokesčius nustato ir kontroliuoja JK muitinė.

Jeigu patys importuojate prekes ar žaliavas iš JK (ar kitos trečiosios šalies) – piniginę taip pat paplonins taikomi importo mokesčiai. Iki 2021 m. liepos 1 d. iš JK keliaujančios siuntos su prekėmis apmokestinamos importo PVM (kuris Lietuvoje siekia 21%), kai siuntinio vertė – daugiau nei 22 Eur. Siuntinio vertei viršijus 150 eurų, teks mokėti ir muito mokestį, jeigu jis pagal prekės kilmę ir jos kodą muitų sistemoje yra taikomas. Gera žinia ta, jog muito mokesčio mokėti nereiks, jeigu prekės kilmės šalis bus ES arba JK. Dėl šios priežasties itin svarbu teisingai nurodyti prekių kilmės šalį ir taip apsisaugoti save bei klientus nuo papildomo mokesčio. Konkrečius muito tarifus prekėms pagal jų kilmės šalį galite rasti čia.

Su importo mokesčiais susijusi situacija dar kartą keisis po 2021 m. liepos 1 d., kai įsigalios Europos komisijos priimtas sprendimas dėl PVM lengvatos mažavertėms siuntoms panaikinimo. Tai reiškia, jog visoms siuntoms iš trečiųjų šalių su prekėmis bus taikomas PVM mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės.

EORI  ir HS kodai

Vežėjai pažymi, jog Jungtinei Karalystei tapus trečiąja šalimi, įmonėms siuntų gabenimas tampa neįmanomas be EORI kodo. Ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (arba EORI trumpiau) kodas − tai Europos Sąjungoje unikalus kodas, kurį ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims suteikia valstybės narės muitinė.

Kaip skelbia Lietuvos muitinė, kodas naudojamas ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims identifikuoti jiems tvarkant reikalus, susijusius su muitine, pvz. atliekant muitinės formalumus (įforminant importo, eksporto, tranzito muitinės procedūras, teikiant prašymus išduoti muitinės veiklos taisyklėmis numatytus leidimus ir pan.). Svarbu pažymėti, kad vienoje valstybėje narėje suteiktas EORI kodas galioja ir kitose valstybėse narėse, todėl papildomai registruotis ir gauti EORI kodo nereikia. Vienintelis atvejis, kai gali tekti iš naujo registruotis EORI kodo gavimui – jeigu šis anksčiau jums buvo suteiktas JK muitinės.

Įmonei dar neturint šio kodo ir norint vykdyti prekybą su trečiosiomis šalimis, reikia kreiptis į artimiausią teritorinę muitinę.

Jei EORI kodas yra skirtas identifikuoti siuntėjams, tai HS (muitų tarifų numeriai arba harmonizacijos kodai) kodo paskirtis – padėti muitinei identifikuoti prekes ir nustatyti tinkamus muito bei kitų mokesčių tarifus. Pateikus siuntos turinio komponentų kodus, procedūros muitinėje vyksta greičiau. Tiesa, specialistai pažymi – harmonizacijos kodai nėra būtini, jeigu pridedamas tikslus ir detalus siuntos turinio aprašas. Visgi norint siuntos aprašą papildyti HS kodais, juos galite rasti čia.

Draudžiamos siųsti prekės

Pasikeitus JK statusui ES atžvilgiu, pasikeitė ir prekių, kurias galima siųsti į JK, kategorijos. Svarbiausia čia paminėti maisto produktus, nes prieš išstojant iš ES, ši prekių kategorija, anot specialistų, buvo itin populiari siuntų į JK dalis. Nuo šiol juos siųsti draudžiama. Siuntos turinyje radus maisto produktų, dažniausiai tokios siuntos yra sustabdomos muitinėje (arba sulaikomos kurjerių sandėliuose) ir grąžinamos siuntėjams. Tiesa, yra dalis vežėjų (pvz. DHL) vis dar leidžiančių maisto produktų siuntimą juridiniams asmenims. Tokiu atveju būtina pateikti reikalingus sertifikatus bei leidimus (už jų parengimą atsakingas siuntėjas). Reikiamų dokumentų nepateikus, siuntos pristatymas sėkmingas nebus.

Detalų draudžiamų siųsti prekių bei prekių su išlygomis sąrašą galite rasti čia.

Kiti įrašai

sweed seb luminor revolut paypal paysera

Pristatymo regionai

Siuntų pristatymas

„Siųsk pigiau“ įrankiai

Pagalba

Apie mus

SP
Uždaryti