7 filmai iš praeities, tiksliai atkūrę ateities technologijas

2020/01/09

Mokslinė fantastika (ang. science fiction) – knygų, filmų bei serialų žanras, kurio kūrėjai gali stipriai pasinerti į savo vaizduotę ir net ir keisčiausią technologinę idėją pateikti skaitytojams ir žiūrovams kaip seniai egzistuojantį dalyką. Kartais vaizduotės vaisių egzistavimas realiame pasaulyje yra sunkiai suvokiamas. Vis tik reiktų pabrėžti – „kartais“, mat lengvai galima rasti pavyzdžių, kai seniau sukurti filmai kalba apie dalykus, kurie sukūrimo metu atrodė neįmanomi, o šiandien – puikiai funkcionuoja aplink mus.

The Lawnmower Man (1992 m.)

Dar praėjusiame tūkstantmetyje sukurto filmo epicentre – daktaras  Lawrence Angelo, naudojantis psichotropinius vaistus bei virtualiosios realybės (trump. VR) įrenginius tam, kad pagerintų šimpanzių kognityvinius gebėjimus. Eksperimentams su gyvūnais pabodus, jo taikinyje atsiduria kaimynas, sodininkas Jobe Smith. VR įrenginys keliolika kartų pagerina kaimyno suvokimo gebėjimus, net suteikia jam telepatinių galių.

Ir nors su telepatija ir prašauta, tačiau filme matomi VR įrenginiai yra tikrai panašūs į naudojamus šiandien. Tiesa, privalu pastebėti, jog šios istorijos ir technologijų ištakos siekia dar senesnius laikus – režisierių Brett Leonard įkvėpė dar 1975 metais Stephen King parašyta novelė tokiu pat pavadinimu.

The Smart House (1999 m.)

Disney studijos sukurtame filme Cooper šeima gyvena name, kurį valdyti padeda virtualus namų asistentas PAT. Nuo šviesos įjungimo kambariuose, iki šaldytuvų atidarymo – šeima asistento pagalbą namuose galėjo aktyvuoti balsu. Skamba pažįstamai?

Šiandien dalis namų turi tokius asistentus kaip Google Home, Alexa, Siri. Tiesa, PAT galėjo per kelias minutes sutvarkyti filmų pagrindinių veikėjų namus ir šioje vietoje realiai egzistuojantys asistentai dar turi pasistengti, tačiau prieš daugiau nei 20 metų pristatytos asistentų funkcijos, tokios kaip temperatūros namuose pakeitimas, šviesų valdymas, atsiliepimas į skambučius, muzikos paleidimas namuose jau yra lengvai įgyvendinamos.

Blade Runner (1982 m.)

Tamsią ir distopinę ateitį pranašavusio Blade Runner pagrindinis veiksmas vyksta technologijomis perkrautame ir žmonėmis perpildytame mieste, kurio gyventojai kenčia nuo nebeištaisomų taršos padarinių. Klimato kaita ir tarša – tik vienas iš aspektų, kurį teisingai įžvelgė filmas.

Nors veiksmas ir buvo prisotintas įvairiomis, dar neįgyvendintomis ir vien mokslinei fantastikai būdingomis technologijomis (skraidantys automobiliai, visiškai savarankiški ir pilnai funkcionuojantys humanoidai), viena scena itin tiksliai išpranašavo tai, ką šiandien gali daryti kiekvienas, turintis išmanųjį įrenginį – vaizdo skambučius. Šiandien tai padaryti tikrai lengva – egzistuoja Skype, FaceTime programėlės, tačiau aštuntame dešimtmetyje tai buvo sunkiai įsivaizduojama.

Total Recall (1990 m.)

Režisieriaus Paul Verhoeven įsivaizduota ir filme Total Recall pavaizduota žmonijos ateitis – stipriai technologiškai pažengusi. Pagrindinis dėmesys filme krypsta į 2084-aisiais metais gyvenančio Douglas Quaid sapnus, kuriuose – paslaptinga moteris ir kelionė į Marsą.

Nors ir 2084-ieji ir vizijų apie Marso kolonizavimą įgyvendinimas dar gana toli, vienas dalykas gali jau labai greitai pavirsti kasdienybe – savaeigiai automobiliai. Filme pagrindinis veikėjas įsėda į roboto vairuojamą taksi automobilį. Šiandien tokie taksi gatvėmis dar nevažinėja, tačiau Tesla automobiliai jau gali prie savininko atvažiuoti šiam nebūnant už vairo.
 

Minority Report (2002 m.)

Veiksmui vykstant 2054-aisiais, režisierius Steven Spielberg dar tūkstantmečio pradžioje leido sau pafantazuoti apie rytojaus technologijas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas be jokios fizinės jungties su žmogaus kūnu veikiantiems, tačiau lengvai gestais ir judesiais valdomiems kompiuteriams. Ir nors ši technologija dar nėra pilnai įgalinta, tačiau jau yra jos užuomazgų, o anot specialistų, 2054-ųjų visiškam idėjos įgyvendinimui laukti tikrai nereiks.

Kitas svarbus aspektas – pagrindinį veikėją John Anderton prekybos centre užklumpančios personalizuotos reklamos, atitinkančios jo norus ir poreikius. Ir nors tokios reklamos mūsų dar neatakuoja viešumoje, tačiau viešojoje erdvėje įvairios įmonės naudoja personalizavimą kaip būdą kliento pasiekimui.

Back To The Future 2 (1989 m.)

Devinto dešimtmečio pabaigoje išleistas filmas pribloškė tuometinę auditoriją futuristiniu 2015-ųjų vaizdiniu. Tai laikmetis, kai Hill Valley miestelio gyventojai nešioja batus, kurie užsiriša patys, valgo dehidratuotą picą vakarienei ir pas draugus bei į darbą lekia skraidančiais automobiliais.

Nors dalis scenaristo Bob Gale aprašytų ir režisieriaus Robert Zemeckis ekrane atkurtų išradimų vis dar atrodo neįgyvendinami, vienas jų puikiai veikia. Tai – filme šunis vedžioję ir naujienas tiesiogiai transliavę dronai. Ir nors šiandien šių konkrečių funkcijų dronai neatlieka, vizualiai jie atrodė itin panašiai, o tobulėjant dronų technologijoms, įvairios žmonėms kasdieniuose darbuose pasitarnaujančios funkcijos gali tapti realybe.

2001: A Space Odyssey (1968 m.)

Prieš daugiau nei penkiasdešimtmetį sukurtas 2001: A Space Odyssey yra absoliuti mokslinės fantastikos klasika, išpranašavusi ne vieną išradimą. 1968 m. sukurtame filme visi gali matyti pagrindinį veikėją daktarą Dave Bowman žiūrintį vaizdo įrašus įrenginyje, kuris atrodo kone identiškas šiandien naudojamoms planšetėms. Svarbu pastebėti, jog šis išmaniojo įrenginio formatas išgarsėjo tik prieš gerą dešimtmetį.

Kitas gana tiksliai pavaizduotas technologinis proveržis – balsu valdomas virtualus asistentas HAL. Jis atsiliepdavo į balsą, galėjo atpažinti veidus ir t.t. Tiesa, šiandien mums padedantys Siri, Alexa asistentai jau daugiau pažengę už HAL, tačiau spėjimas prieš penkiasdešimtmetį buvo pakankamai tikslus, kad priverstų nustebti.

Kiti įrašai

swed icon seb icon luminor icon revolut icon paypal icon apple pay icon google pay icon mastercard  icon visa  icon

Pristatymo regionai

Siuntų pristatymas

„Siųsk pigiau“ įrankiai

Pagalba

Apie mus

SP
Uždaryti