Naujienos

2015-07-28

Ką daryti dingus siuntai?

2015-07-28

Ką daryti dingus siuntai?


Kad ir kaip nenorime, siuntos kartais dingsta. Remiantis ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet iki birželio 5 dienos jau buvo išnagrinėti 33 pašto paslaugų naudotojų skundai ir prašymai.

 

Dažnas ginčo objektas - netinkamas siuntinio apžiūrėjimas

Pasak RRT atstovės ryšiams su visuomene Rasos Karalienės, dažniausiai pašto paslaugos naudotojai į Ryšių reguliavimo tarnybą kreipiasi dėl pašto siuntų dingimo, sugadinimo ar pristatymo vėlavimo.

 

„2014 m. RRT gavo ir išnagrinėjo 58 pašto paslaugos naudotojų prašymus ar skundus, iš jų 34 – dėl AB Lietuvos paštas teikiamos universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikimo, 24 – dėl kitų pašto paslaugos teikėjų teikiamų paslaugų. Iki 2015 m. birželio 1 d. RRT gavo ir išnagrinėjo 33 pašto paslaugos naudotojų skundus ar prašymus. Dėl UPP teikimo – 24; dėl kitų pašto paslaugos teikėjų teikiamų paslaugų – 9“, - teigia ji.

 

RRT atstovės teigimu, pagal Pašto įstatymą siuntėjui atlyginti žalą už siuntos dingimą ar sugadinimą yra atsakingas pašto paslaugos teikėjas, kuriam pašto siunta buvo pateikta pristatyti.

 

„Pašto įstatyme yra numatyta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Jeigu naudotojas nesutinka su pašto paslaugos teikėjo pateiktu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas nepateikia atsakymo per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, naudotojas turi teisę kreiptis į RRT teisės aktų nustatyta tvarka. RRT, savo ruožtu, prašymą ar skundą išnagrinėja ir atsakymą pateikia per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje dienos“, - teiga R. Karalienė.

 

Visgi, viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, virstančių ginčo objektais – netinkamas siuntinio apžiūrėjimas jį priimant, nes pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu pateikiant gavėjui asmeniškai pasirašytinai registruotąją ar įvertintąją pašto siuntą, pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar pašto siuntinio svoris atitinka nurodytąjį, o gavėjas priima pašto siuntą ir pasirašo, kad ją gavo. 

 

Taip pat pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai pašto paslaugos teikėjo atsakomybės nenumato, jei prarandama ar pažeidžiama neregistruotoji pašto siunta.

 

Ką daryti, norint išvengti nesusipratimų?

 

Visgi, pasak internetinės siuntų siuntimo platformos „Siuskpigiau.lt“ vadovo Mindaugo Šilkūno, yra keli veiksmai, kuriuos atlikus teisingai, siuntos praradimo ar dingimo galimybė bus ženkliai sumažinta.

 

„Visos siuntos turi būti supakuotos į dėžes, naudojant kitas pakavimui būtinas medžiagas - putos granules, burbulinę plėvelę ir t.t.. Tai reikalinga tam, kad siuntiniai nukeliautų saugiai ir nebūtų pažeisti, nes tik tinkamoje, tvirtoje pakuotėje siuntos turinys bus apsaugotas. Tinkamas pakavimas taip pat leis sumažinti siuntimo kainą, o užpildyti dokumentai - sekti savo siuntą ar padėti ją grąžinti siuntėjui“, - sako jis.

 

Taip pat labai svarbu susipažinti su neleidžiamų siųsti daiktų sąrašais. Juos galima rasti kiekvieno pašto paslaugos teikėjo ir kurjerio svetainėje. Bendrai, kaip negalimus siųsti siuntinius, galima išskirti greitai gendančius maisto produktus, vaistus, kailius, laukinių gyvūnų odas.

Specialistas pataria, dingus siuntai, pirmiausia kreiptis į savo kurjerį. Jei nepavyksta su juo susitarti – tada skundą rašyti į Ryšių reguliavimo tarnybą.

 

„Jei siunta buvo pažeista, atsiimant siuntą būtina pasirašyti ir pažymėti, kad ji pažeista. Jei bus pažymėta, kad siunta gauta geros būklės, tokiu atveju prarandama galimybė pateikti pretenziją ir gauti kompensaciją“, - pataria M. Šilkūnas.

 

Žala už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje, atlyginama per 30 kalendorinių dienų, už tarptautinę - per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. 

 

Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo (AB Lietuvos paštas) prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

 

Dar vienas svarbus aspektas, siunčiant siuntinius į užsienio šalis – muito mokesčiai.

 

„Muito mokesčiai taikomi siuntoms, siunčiamoms už Europos Sąjungos ribų. Šie mokesčiai yra priskiriami gavėjo atsakomybei. Kiekvienos šalies muitų sistema yra skirtinga ir apmokestinamos skirtingos prekių grupės. Dėl muitų sumos rekomenduojama kreiptis į gavėjo šalies muitinę. Jei atvykstančioms siuntoms muitą apskaičiuoja Lietuvos muitinė, tada šį mokestį reikia sumokėti prieš atsiimant siuntą, nes kitu atveju siunta neišleidžiama iš muitines“, - teigia „Siuskpigiau.lt“ vadovas Mindaugas Šilkūnas.

 


Kad ir kaip nenorime, siuntos kartais dingsta. Remiantis ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šiemet iki birželio 5 dienos jau buvo išnagrinėti 33 pašto paslaugų naudotojų skundai ir prašymai.

 

Dažnas ginčo objektas - netinkamas siuntinio apžiūrėjimas

Pasak RRT atstovės ryšiams su visuomene Rasos Karalienės, dažniausiai pašto paslaugos naudotojai į Ryšių reguliavimo tarnybą kreipiasi dėl pašto siuntų dingimo, sugadinimo ar pristatymo vėlavimo.

 

„2014 m. RRT gavo ir išnagrinėjo 58 pašto paslaugos naudotojų prašymus ar skundus, iš jų 34 – dėl AB Lietuvos paštas teikiamos universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikimo, 24 – dėl kitų pašto paslaugos teikėjų teikiamų paslaugų. Iki 2015 m. birželio 1 d. RRT gavo ir išnagrinėjo 33 pašto paslaugos naudotojų skundus ar prašymus. Dėl UPP teikimo – 24; dėl kitų pašto paslaugos teikėjų teikiamų paslaugų – 9“, - teigia ji.

 

RRT atstovės teigimu, pagal Pašto įstatymą siuntėjui atlyginti žalą už siuntos dingimą ar sugadinimą yra atsakingas pašto paslaugos teikėjas, kuriam pašto siunta buvo pateikta pristatyti.

 

„Pašto įstatyme yra numatyta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Jeigu naudotojas nesutinka su pašto paslaugos teikėjo pateiktu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas nepateikia atsakymo per nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, naudotojas turi teisę kreiptis į RRT teisės aktų nustatyta tvarka. RRT, savo ruožtu, prašymą ar skundą išnagrinėja ir atsakymą pateikia per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje dienos“, - teiga R. Karalienė.

 

Visgi, viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, virstančių ginčo objektais – netinkamas siuntinio apžiūrėjimas jį priimant, nes pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu pateikiant gavėjui asmeniškai pasirašytinai registruotąją ar įvertintąją pašto siuntą, pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar pašto siuntinio svoris atitinka nurodytąjį, o gavėjas priima pašto siuntą ir pasirašo, kad ją gavo. 

 

Taip pat pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai pašto paslaugos teikėjo atsakomybės nenumato, jei prarandama ar pažeidžiama neregistruotoji pašto siunta.

 

Ką daryti, norint išvengti nesusipratimų?

 

Visgi, pasak internetinės siuntų siuntimo platformos „Siuskpigiau.lt“ vadovo Mindaugo Šilkūno, yra keli veiksmai, kuriuos atlikus teisingai, siuntos praradimo ar dingimo galimybė bus ženkliai sumažinta.

 

„Visos siuntos turi būti supakuotos į dėžes, naudojant kitas pakavimui būtinas medžiagas - putos granules, burbulinę plėvelę ir t.t.. Tai reikalinga tam, kad siuntiniai nukeliautų saugiai ir nebūtų pažeisti, nes tik tinkamoje, tvirtoje pakuotėje siuntos turinys bus apsaugotas. Tinkamas pakavimas taip pat leis sumažinti siuntimo kainą, o užpildyti dokumentai - sekti savo siuntą ar padėti ją grąžinti siuntėjui“, - sako jis.

 

Taip pat labai svarbu susipažinti su neleidžiamų siųsti daiktų sąrašais. Juos galima rasti kiekvieno pašto paslaugos teikėjo ir kurjerio svetainėje. Bendrai, kaip negalimus siųsti siuntinius, galima išskirti greitai gendančius maisto produktus, vaistus, kailius, laukinių gyvūnų odas.

Specialistas pataria, dingus siuntai, pirmiausia kreiptis į savo kurjerį. Jei nepavyksta su juo susitarti – tada skundą rašyti į Ryšių reguliavimo tarnybą.

 

„Jei siunta buvo pažeista, atsiimant siuntą būtina pasirašyti ir pažymėti, kad ji pažeista. Jei bus pažymėta, kad siunta gauta geros būklės, tokiu atveju prarandama galimybė pateikti pretenziją ir gauti kompensaciją“, - pataria M. Šilkūnas.

 

Žala už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje, atlyginama per 30 kalendorinių dienų, už tarptautinę - per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. 

 

Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo (AB Lietuvos paštas) prarastų, sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamento ir Pašto siuntinių reglamento nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

 

Dar vienas svarbus aspektas, siunčiant siuntinius į užsienio šalis – muito mokesčiai.

 

„Muito mokesčiai taikomi siuntoms, siunčiamoms už Europos Sąjungos ribų. Šie mokesčiai yra priskiriami gavėjo atsakomybei. Kiekvienos šalies muitų sistema yra skirtinga ir apmokestinamos skirtingos prekių grupės. Dėl muitų sumos rekomenduojama kreiptis į gavėjo šalies muitinę. Jei atvykstančioms siuntoms muitą apskaičiuoja Lietuvos muitinė, tada šį mokestį reikia sumokėti prieš atsiimant siuntą, nes kitu atveju siunta neišleidžiama iš muitines“, - teigia „Siuskpigiau.lt“ vadovas Mindaugas Šilkūnas.

 

Pristatymo regionai

Siuntų pristatymas

„Siųsk pigiau“ įrankiai

Pagalba

Apie mus

SP
Uždaryti