Socialiniai tinklai, anot ekspertų, jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi – Data Reportal duomenimis, 2021 m. liepą įvairios soc. medijos turėjo 4,48 mlrd. aktyvių vartotojų. Lyginant su praėjusiais metais, soc. tinklai sulaukė virš pusės milijardo naujų paskyrų. O su paklausa, žinoma, auga ir pasiūla – kuriasi nauji kanalai, o senieji ieško būdų, kaip nūdienoje išlikti svarbiais.
Rinkodaros specialistams šios transformacijos atneša ir galimybes, ir iššūkius. Rinka keičiasi labai greitai ir būti svarbiu ir pastebimu informacinėje masėje – sudėtingas darbas. Tačiau pagrindinis plūduras, padėsiantis nenuskęsti – naujienų sekimas ir adaptacija. Šiuo tinklaraščio įrašu stengsimės apžvelgti naujausias socialinių tinklų tendencijas – kokias naujoves mums kasdien siūlo įvairūs kanalai bei kuo tai naudinga kiekvienam verslui.
Prieš dešimtmetį į socialinių tinklų areną įžengė Snapchat, pristatęs naują bendravimo konceptą – turinį, automatiškai išnykstantį po 24 val. Šis kanalas greitai atrado savo auditoriją – programėle naudojosi paaugliai, o greitai turinį platformoje pradėjo kurti ir šiai demografijai įdomūs kūrėjai, medijų kanalai. 2013 m. Snapchat įdiegė papildomą funkciją – išnykstančius failus buvo galima ne tik išsiųsti pasirinktiems kontaktams, bet ir išsaugoti savo profilyje. Taip visi asmens sekėjai galėjo peržiūrėti tuos pačius kadrus.
Po trejų metų, 2016 m. rugpjūtį, Instagram generalinis direktorius Kevin Systrom pripažino, kad jo programėlė nukopijavo Snapchat ir dėl jų išnykstančio turinio sėkmės pristato Instagram stories formatą. Iš pradžių skeptiškai pasitiktas atnaujinimas kanalui atnešė ne tik daugiau mėnesinių vartotojų (po atnaujinimo praėjus trims mėnesiams, platforma džiaugėsi 600 mln. aktyvių vartotojų), bet ir sumenkino Snapchat, kaip konkurento, statusą.
Nepraėjus net metams, 2017 m. kovą, pats didžiausias socialinis tinklas Facebook taip pat adaptavo stories formatą ir taip išnykstančio turinio era galutinai įsigalėjo. Formato sėkmę patvirtina ir tai, jog vis daugiau tinklų jį pritaiko savo auditorijoms. Dar 2018 m. stories įskiepiai papildė YouTube – daugiau nei 10 tūkst. sekėjų turintys kanalai gali kelti trumpus vaizdo įrašus bei nuotraukas, išnyksiančias po 7 parų.
Tikėtina, jog į stories traukinį greitu metu įšoks ir vis labiau populiarėjantis TikTok – šių metų rugpjūčio pradžioje atrinkti vartotojai jau galėjo išbandyti šį naują įskiepį. Planuojama, jog jis veiks taip pat, kaip ir visų pirmtakų – trumpi vaizdo įrašai išnyks po 24 val. nuo įkėlimo.
El. komercijos specialistai pažymi, jog stories formatas yra patrauklus savo laikinumu – eiliniai vartotojai su savo auditorija gali dalintis gyvenimo detalėmis realiu metu, o prekės ženklai – laikinai aktualiu turiniu (pvz. trumpalaikiais nuolaidų kodais). Taip pat tai gali būti mažiau apdirbtas, nuoširdus, gyvas turinys – manoma, jog būtent toks priartina prekės ženklą arčiau auditorijos, kuria bendrumo jausmą.
Pastebima tendencija, kad šis turinio formatas prigyja socialiniuose tinkluose, kuriuose karaliauja vizualus turinys. 2020 m. gale tiek Twitter, tiek LinkedIn pristatė stories formatus, tačiau didelio susidomėjimo ši naujovė neatnešė – vartotojai vengė skelbti turinį, o ir įkeltas jis didelio susidomėjimo nesulaukdavo. Būtent dėl šios priežasties, Twitter išnykstančio turinio atsisakė nuo 2021 m. rugsėjo 3 d., o LinkedIn taip pat jau paskelbė atsisakysiantys šio formato nuo rugsėjo 30 d.
Vis dažniau socialinių tinklų turinį vartojame ne tik akimis (tekstai, nuotraukos ar vaizdo įrašai), bet ir ausimis. eMarketer skelbia, jog 2020 m. daugiau nei 70 % apklaustųjų suaugusiųjų bent kartą mėnesyje klausė audio turinio (pvz. tinklalaidžių, audio knygų, garsinių straipsnių (ang. audio articles)). Manoma, jog tokio turinio vartojimas ir toliau augs – projektuojama, jog jau 2022 m. garsinio turinio mėgėjai perklausys 97 min. kasdien (lyginant su 82 min. 2019-aisiais).
Bene populiariausia šio turinio forma – tinklalaidės (ang. podcasts), šiuo metu išgyvenančios populiarumo bangą. Podcast Insights skelbia, jog 2021 m. balandžio duomenimis, yra kuriama per 2 mln. skirtingų tinklalaidžių (lyginant su vos 500 tūkst. 2018 m.). Ekspertai teigia, jog tokį augimą lėmė patogumas klausytojams – yra aibės platformų, per kurias tinklalaidės gali būti pasiekiamos, o taip pat klausymas nereikalauja ypatingo susikaupimo, tad galima vykdyti kitus darbus.
Tinklalaides prekių ženklai gali išnaudoti dvejopai. Pirmasis būdas – kurti savo turinį. 2015 m. tai išbandė verslo komunikacijos programėlė Slack (tinklalaidė Slack Variety Pack tęsėsi 28 epizodus ir, anot programėlės kūrėjų, susilaukė itin didelio susidomėjimo). Kaip savo prekės ženklui tinklalaides kurti šiandien puikiai parodo Shopify, kurių verslo temas giliai nagrinėjanti Masters, jau turi per 300 epizodų. Tiesa, tinklalaidžių kūrimas bei savosios auditorijos atradimas gali pareikalauti didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų.
Antrasis būdas (kuris yra populiaresnis dėl savo mažesnių kaštų) – reklaminiai intarpai kitų kuriamose tinklalaidėse. Kaip ir bet koks turinys, taip ir garsinis, gali būti remiamas ir apmokamas įvairių prekės ženklų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – bene populiariausios tinklalaidės Lietuvoje VĖL TIE PATYS epizodai dažnai turi net po kelis rėmėjus tame pačiame epizode. Norėdami pasinaudoti šiuo principu savo verslo populiarinimui prisiminkite du svarbius niuansus – pasirinkta tinklalaidė turi atitikti jūsų vertybes bei tikslinę auditoriją.
Tai, kad garsinis turinys populiarėja, parodo ir naujausios soc. tinklų tendencijos – jau yra kuriami kanalai, skirti tik audio turiniui kurti ir talpinti. Nuo turinio vartojimo platformų (pvz. Apple Music, Spotify, Soundcloud) jie skiriasi tuo, jog čia laukiama ne muzikinių kūrinių ar tinklalaidžių, bet gyvo, neredaguoto vartotojų bendravimo. Šiuo principu 2020 m. sukurta ir vis dar ribotą prieigą turinti platforma Clubhouse. Čia realiu metu įvairiuose „kambariuose“ (į kuriuos galima patekti tik su pakvietimais) vyksta pokalbiai skirtingomis temomis (lyg tai būtų grupinis skambutis). Kol programėlė dar testuojama, jos nauda prekių ženklams gali būti tik nuspėjama, tačiau ekspertai jau dabar prognozuoja, jog šioje platformoje įvairūs nuomonių formuotojai bei prekių ženklai galės kurti dar artimesnį ir unikalesnį santykį su savo auditorija.
Šiandien dažnas soc. tinklų vartotojas nori, kad įvairūs procesai vyktų kuo paprasčiau ir greičiau. Vienas iš tokių – apsipirkimas. Juk kartais būna, kad naršydamas mėgstamo prekės ženklo profilyje pamatai sužavėjusią prekę, tačiau pats faktas, jog dabar teks eiti į kitą svetainę, ieškoti prekės, vesti pristatymo adresą bei apmokėjimo duomenis atbaido nuo konversijos įvykdymo. Dėl šios priežasties, verslai ieško būdų, kaip sutrumpinti kelią nuo prekės pamatymo iki užsakymo, o socialiniai tinklai nesibodi jiems padėti. Taip atsirado socialinė komercija (ang. social commerce).
Šis terminas reiškia, jog vartotojas turi galimybę įsigyti norimą prekę ar paslaugą nepalikdamas soc. tinklo, kuriame naršo. Funkcijos ištakos siekia dar 2007 m., kai Facebook pristatė „turgavietės“ (ang. marketplace) konceptą, padėjusį pagrindą dabar veikiančių funkcijų atsiradimui – „pirkti dabar“ mygtukui, apmokėjimo per soc. tinklą, banko kortelės susiejimo su paskyra galimybėms.
Nors viskas prasidėjo nuo Facebook, įvairias socialinės komercijos funkcijas sau adaptavo ir kiti socialiniai tinklai – Twitter, Google, Tumblr, Instagram, Pinterest. Šios šeimos jaunėlis – TikTok¸ 2020 m. gale sukirto rankomis su Shopify, taip siekdamas sukurti apsipirkimo programėlėje galimybę. Įgyvendinti tai pavyko visai neseniai – funkcija aktyvuota šių metų rugpjūtį. Tiesa, kol kas savo produktus reklamuoti gali tik prekių ženklai, savo el. komercijai naudojantys Shopify platformą bei įskiepius, tačiau TikTok planuoja, jog greitai prisijungs ir kitos platformos.
Nepraleisk siuskpigiau.lt naujienų
Būk pirmas sužinojęs
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
