Tvaraus verslo aspektai: gamtai draugiškos pakuotės

2021/09/24

Pandemija itin pakeitė mūsų gyvenimo ritmą – dėl paskelbiamų karantinų esame priversti daugiau laiko praleisti namuose, o pirkinius apžiūrinėti ne parduotuvių lentynose, o įvairiose internetinėse svetainėse. Dažnesni internetiniai užsakymai, kaip prognozuoja Statista analitikai, 2022 metais pasaulinei el. komercijos rinkai atneš pardavimų už 5,4 trilijonus JAV dolerių. Tai – geros žinios internetu prekiaujantiems verslams, tačiau ne tokios džiaugsmingos mūsų planetai.
 

Su pajamomis auga ir išsiunčiamų siuntų skaičius, o kiekviena siunta į namus atkeliauja kartais net keliose pakuotėse (pvz. drabužis būna supakuotas į plastikinį maišelį ir įdėtas į kurjerinį voką). Europos komisija skelbia, jog jau 2018 m. vienam europiečiui tenkančios pakuotės svėrė 174,1 kg. Žinoma, į šį svorį įskaičiuojama ne tik su siuntomis susijusias pakuotes, tačiau anot ekspertų, jos sudaro reikšmingą atliekų dalį.

Tvarumas yra principas, kuriuo vadovaujantis prekės ir paslaugos teikiamos taip, kad būtų daroma kuo mažiau žalos aplinkai. Pernai minėdami Žemės dieną, su jumis dalinomės įvairiais tvaresnio veikimo patarimais.  Vienas jų – pakuočių mažinimas. Būtent šiam aspektui aptarti skirtas šis įrašas, kuriame gvildensime, kokių medžiagų pakavime reikėtų atsisakyti ir kas yra gamtai draugiška pakuotė.
 

Tvari pakuotė – reikšmingas el. komercijos principas

Pack World skelbia, jog nors klientams aktuali pridėtinė vertė gaunat užsakymą (pvz. nemokami produktų mėginiai ar nuolaidos kodai, ištaigingas pakavimas, personalizuotos žinutės siuntoje), 42 % apklaustųjų nurodo, kad visgi svarbiausias veiksnys, renkantis el. parduotuvę yra tvarus pakavimas. Paklausus, kuris tvarus veiksnys – produkto sudedamosios dalys, efektyvus kuro naudojimas pristatymui (ang. fuel efficient delivery), gamtai draugiška pakuotė ar etiškas išteklių išgavimas – svarbiausias, pakuotė buvo populiariausias pasirinkimas.

Aktualu žinoti, kokia pakuotė yra priskiriama draugiškų gamtai (ang. eco friendly) kategorijai. Anot ne pelno siekiančios organizacijos GreenBlue, tvarios pakuotės turi atitikti šiuos pagrindinius principus:

  • pakuotė yra saugi vartoti visą jos gyvavimo ciklą, t.y. irdama neskleidžia žmogui ir aplinkai kenksmingų medžiagų;
  • pagaminta naudojant tik atsinaujinančią energiją bei medžiagas;
  • pagaminta naudojant tik netaršias technologijas;
  • rinkoje yra konkurencija kainos ir kokybės atžvilgiu (t.y. nėra itin didelės kainos);
  • mažina energijos ir medžiagų nesaikingą naudojimą;
  • yra perdirbamo ciklo dalis (pakuotė pagaminta iš perdirbtų medžiagų arba gali būti perdirbta).

Nors jau pradėjome vardinti tvarios pakuotės naudas, ji naudinga ne vien klientų pritraukimui. Svarbu pažymėti ir naudą aplinkai. Tvari pakuotė tiesiogiai mažina anglies dioksido išmetimą į aplinką, taip pat irdama neskleidžia kenksmingų medžiagų. Šiuo metu ekologiškos pakuotės dėl savo gamybos būdų dažnai jau yra pigesnės už kitas, ne tokias gamtai draugiškas medžiagas, tad įmonei atneš ne tik reputacinę, bet ir finansinę naudą.
 

Sudie poliesteriui ir plastikui

Prieš ieškodami, kokias tvarias pakuotes galite integruoti į savo veiklą, pirmiausia peržvelkite, ką naudojate šiandien. Pradėkime nuo akivaizdžiausio gamtos „priešo“ – plastiko. Tai – viena dažniausių medžiagų, iš kurios būna pagaminti maišeliai, skirti drabužių bei maisto prekių pakavimui. Plastiko vertėtų atsisakyti – gamtoje ši medžiaga gali irti ir 1000 metų, o Our world in data duomenimis, nuo 1950 m. iki 2015 m. vos 9 proc. viso panaudoto plastiko buvo perdirbta. Visa kita – atliekos sąvartynuose ir atviroje gamtoje (pvz. vandenyne). Įvertinkite tai, jog plastikas – ne vien maišeliai. Tai ir burbulinė plėvelė, pakavimui skirtos oro pagalvės.

Didesnės siuntos arba daiktai, kuriuos supakuoti reikia apsaugant nuo kitų siuntų svorio, dažniausiai atsiduria kartoninėse dėžėse. Ir nors atrodytų, jog kartonas, iš kurio gaminamos įvairios dėžės, yra perdirbamas, tačiau didelė medienos pluošto išeiga yra kenksminga gamtai. Taip pat kartonas irdamas išskiria aplinkai itin kenksmingas metano dujas.

Galiausiai, įvairių daiktų pakavimui dažnai pasirenkami įvairūs medžiaginiai maišeliai. Vėlgi, svarbu įvertinti, iš kokios medžiagos jie yra pagaminti. Gamtai itin kenkia poliesteris. Šiai medžiagai suirti reikia nuo 20 iki 200 metų, o pagaminimui naudojama nafta apdirbama išskiria kenksmingas medžiagas. Galiausiai, naftos apdirbimu užsiimančių gamyklų apylinkėse gali pradėti trūkti geriamo vandens, kadangi šis yra naudojamas greit įkaistančių staklių aušinimui.
 

Kokias medžiagas naudoti?

  • Bioplastikas. Paprastai tai augalinės kilmės produktas, pagamintas iš tokių sudedamųjų dalių kaip kukurūzų krakmolas ir kviečių šiaudai, kurie suyra per daug trumpesnį laiką. Bioplastikas sąvartynuose išskiria 70 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniai (naftos pagrindu pagaminti) plastikai, todėl jie puikiai tinka kompostuoti. Tiesa, šios medžiagos trūkumas – ji nėra tradiciškai perdirbama (t.y. neturėtų būti apdirbama kartu su įprastu plastiku).
  • Perdirbti audiniai. Jeigu renkatės medžiaginius maišelius ar kitas pakuotes, rinkitės iš perdirbtų medžiagų pagamintus audinius. Pavyzdžiui, galite naudoti perdirbtą poliesterį, kuris dažnai būna pagamintas iš perdirbto plastiko. Taip pat šio poliesterio pagaminimui naudojama mažiau kitų išteklių.
  • Biologiškai skaidžios (ang. biodegradable) medžiagos. Biologiškai skaidžios pakuotės yra mums įprastas plastikas, modifikuotas taip, kad greičiau suirtų dėka šilumos bei šviesos. Tiesa, kadangi juose vis dar yra naftos pėdsakų, jie gali palikti toksiškų likučių, dėl kurių yra netinkami kompostuoti.
  • Augalinės kilmės audiniai. Medvilnė bei džiutas yra puikios ekologiškos pakavimo medžiagos – iš jų galima gaminti pakavimo maišelius. Iš šių medžiagų pagaminti maišeliai gali pakeisti parduodamus plastikinius maišelius – taip paskatinsite ir savo klientus rinktis gamtai draugiškesnį kelią.
  • Suyrančios granulės. Prekes nuo pažeidimų apsaugoti gali ne tik burbulinė plėvelė ar oro pagalvės, bet ir kitos, gamtai draugiškesnės medžiagos, pavyzdžiui suyrančios granulės. Jos dažniausiai būna pagamintos iš krakmolo, tad suirdamos nepalieka gamtai kenksmingo pėdsako.

Tiesa, ekspertai siūlo prieš renkantis pakavimo medžiagas nuspręsti, ar jos būtinos, ar tiesiog atrodo patraukliai. Pasitaiko atvejų, kai pakavimo elementai yra naudojami vien tik dėl gražesnės siuntos išvaizdos (pvz. įvairūs kaspinai, maišeliai ir pan.). Siuntos svorio sumažinimas yra naudingas ne tik ekologiniu požiūriu, bet ir finansiškai – kuo lengvesnė siunta, tuo pigesnis jos pristatymas.

Kiti įrašai

sweed seb luminor revolut paypal paysera

Pristatymo regionai

Siuntų pristatymas

„Siųsk pigiau“ įrankiai

Pagalba

Apie mus

SP
Uždaryti