Kiekvieną kartą, ruošdami daikto kelionę Lietuvoje arba užsienyje, susiduriate su draudžiamų siųsti daiktų sąrašu. Kartais skaitant tokius sąrašus gali natūraliai kilti klausimas – ar tikrai jie reikalingi? Juk turėtų būti savaime suprantama, kad sprogiosios medžiagos, gyvi gyvūnai ar dujų balionai neturėtų būti gabenami paštu. Tačiau akivaizdu – ne visiems.
Kasdien savo siuntinio sulaukia milijonai gavėjų visame pasaulyje, tad tokioje gausybėje siuntų pasitaiko ir kuriozinių daiktų, kurie, regis, neturėtų adresato pasiekti paštu. Šiame tinklaraščio įraše pasidalinsime keisčiausiomis istorijomis, susijusiomis su siuntinių gabenimu ir, tikėtina, paskatinusiomis įvairias pašto tarnybas bei kurjerius sukurti draudžiamų daiktų sąrašus, įvesti kitas su gabenimu susijusias taisykles.
Viena populiariausių siuntinių istorijų mus nukelia į 1917 m. Jutos valstiją. Nedidelio Vernalo miestelio valdžia ieškojo būdų, kaip miestą išplėsti ir įvairias paslaugas priartinti prie vietinių gyventojų. Bankininkas William H. Coltharp nusprendė, jog mieste reikėtų pastatyti didelį banką, taip akcentuojant artėjantį Vernalo klestėjimą. Vienintelė problema – artimiausia plytinė buvo įsikūrusi už 274 kilometrų ir statybinių medžiagų gabenimas krovininiu traukiniu kainuotų keturis kartus daugiau, nei vertos pačios plytos.
Verslininkas suprato, kad paštu jas siųsti bus gerokai pigiau. Taip prasidėjo siuntų kelionė, kai kasdien plytų gamykla išsiųsdavo 40 siuntinių (kurių bendras svoris siekė apie toną) būsimo banko adresu. Taip per kelis mėnesius buvo atgabentos visos reikalingos plytos. Bankas Vernale stovi iki šiol, o kad niekam nekiltų noras šią istoriją pakartoti, JAV paštas priėmė taisyklę, jog bendras siuntėjo vienam gavėjui išsiunčiamų siuntinių svoris negali viršyti 91 kg.
Kai JAV 1913 m. pradėjo veikti paštas, amerikiečiai netruko pastebėti, jog siuntinių pristatymo paslaugos, lyginant su pvz. kelione traukiniu, kainuoja gerokai pigiau. Tad kam permokėti už vaiko kelionę pas senelius, jeigu puikiai galima išnaudoti pašto paslaugas? Pirmasis tokią „kelionę“ išbandė vos 8 mėnesių James Beagle. Jo tėvai, galbūt neturėdami laiko patys nuvežti sūnaus seneliams, gyvenantiems už vos kelių kilometrų, išsiuntė jį tesumokėję 15 centų. „Paketas“ svėrė tik 5 kilogramus ir atitiko visus reikalavimus, o saugumo užtikrinimui buvo apdraustas 50 dolerių vertės draudimu.
Kita istorija – 1914 m. penkiametė May Pierstorff buvo išsiųsta savo seneliams. Kadangi mergaitė neviršijo nustatyto standartinio svorio limito (svėrė 22 kilogramus), tėvai ant jos palto užklijavo 53 ct kainavusį pašto ženklą ir įsodino į traukinio siuntinių skyrių. Taip amerikietė nukeliavo daugiau nei 120 kilometrų, o galiausiai paštininko buvo pristatyta prie senelių durų slenksčio. Tiesa, buvo kalbama, jog šis triukas šeimai išdegė tik dėl to, jog Pierstroff tėvai pažinojo vietinį pašto darbuotoją.
Po tokių kelionių į siuntų gabenimo taisykles buvo įtrauktas punktas, draudžiantis žmonių gabenimą siuntomis. Tiesa, šiuolaikinės taisyklės dažnai apima ir kitus su žmogaus kūnu susijusius apribojimus – pvz. draudžiama siųsti žmonių organus, embrionus bei palaikus, įskaitant pelenus.
Vilties (ang. Hope) deimantas – veikiausiai vienas vertingiausių kada nors paštu siųstų daiktų. Šio akmens istorija siekia 17 a., jis apipintas įvairiomis istorijomis, o dalis tiki ir brangakmenį persekiojančiu prakeiksmu. Regis, su tokiu vertingu daiktu turėtum elgtis itin atsargiai? Vienas iš savininkų, Harry Winston, galvojo kitaip. Niekada netikėjęs prietarais, kelis metus deimantą netgi eksponavo savo „Brangakmenių teisme“ (ang. Court of Jewels), siekdamas pritraukti dar daugiau dėmesio.
Galiausiai, 1958 m. savininkas nusprendė Vilties deimantą paaukoti Smithsonian muziejui ir taip prisidėti prie JAV deimantų kolekcijos sukūrimo. Winston nusprendė, jog geriausias būdas brangakmenio perdavimui – siuntimas paštu. Tad kaip tarė, taip ir padarė – akmenį susuko į rudą popierių, užklijavo 2,44 dolerio kainavusį pašto ženklą ir įprastu paštu išsiuntė muziejui. Tiesa, draudimo išlaidos siuntėjui papildomai atsiėjo 142 dolerius, bet žinant, jog deimanto vertė šiandien viršija 200 mln., tai – tik lašas jūroje.
Dėl didelės siuntų vagysčių rizikos, dabar įvairios siuntų gabenimo bendrovės draudžia siųsti brangakmenius ir pusbrangius akmenis.
Kalbose apie keistas siuntas, atskiro paminėjimo nusipelno William R. Bray. Egzistuoja ir jam dedikuota internetinė svetainė, kurioje šis veikėjas pristatomas kaip „produktyvus kolekcininkas ir pašto pokštininkas“. Būtent antrajam titului skirsime daugiau dėmesio, kadangi teigiama, jog 1898 m. jis įsigijo Didžiosios Britanijos paštą reglamentavusio įstatymo kopiją ir ėmėsi testavimo – ką keisčiausio galima išsiųsti paštu nepažeidžiant taisyklių?
Į pašto dėžutę, patogiai pastatytą prie jo namų, buvo atsiųsta pusiau surūkytų cigarų, įvairių dydžių keptuvės ir net triušio kaukolė. Savu adresu pokštininkas iš draugų namų išsiuntė ir savo šunį, kuris sėkmingai išgyveno kelionę paštu. Galiausiai, vieną ūkanotą naktį Bray pasiklydo ir išsiuntė save adresu, kurio ieškojo.
Dažnai visi siuntiniai buvo adresuojami pačiam Bray, tačiau jis taip pat mėgo išbandyti pašto darbuotojų sumanumą ir pristatymo adresuose nuguldavo tokie kriptiški užrašai, kaip „gyventojui Londone“ arba „nuostabiausio pasaulyje viešbučio, esančio kelyje tarp Santa Kruzo ir Santa Chosė, Kalifornijoje, savininkui“.
Gali būti sunku apsispręsti, ką parašyti gimtadienio ar kito svarbaus gyvenimo etapo proga. Norisi pasakyti ką nors prasmingo ir savito, bet tai sunku padaryti, kai rašai į banalų, masinės gamybos atviruką. Taigi kodėl gi svarbių žodžių ir palinkėjimų neperdavus su bulve?
Keista, bet net kelios įmonės įvairiose šalyse už tam tikrą kainą išsiųs bulvę paštu jūsų pasirinktam gavėjui. Kai kurios įmonės parašys jūsų pranešimą tiesiai ant bulvės odelės, įskaičiuos pašto išlaidas ir supakavusios į siuntinio maišelį, bulvę išsiųs. Kiti verslai siūlo investuoti daugiau ir bulvę papuošti įvairiais metodais, supakuoti į ištaigingą pakuotę. Esant didelei konkurencijai bulvių siuntimo rinkoje, įmonės ieško naujovių – Potato parcel tiesiai ant bulvės atspausdins veido atvaizdą.
Tiesa, kad ir kaip smagiai ši idėja skamba, dalis kurjerių ir pašto tarnybų draudžia siųsti vaisius, daržoves ir kitus greitai gendančius maisto produktus. Tad jeigu bulvę draugui sugalvosite siųsti patys, pasidomėkite, ar nepažeidžiate taisyklių.
Nors dažniausiai taisyklės yra tam, kad įvairios veiklos būtų vykdomos sklandžiai, kai kurie žmonės mano, kad jų gyvenimo misija yra sugalvoti būdus, kaip tas taisykles apeiti. Viena tyrėjų grupė 2000-aisiais nusprendė išsiaiškinti, ką leis JAV pašto tarnyba, ir vėliau paskelbė savo rezultatus žurnale Annals of Improbable Research (lt. Neįtikėtinų tyrimų metraštis). Tai leidinys, kuriame publikuojami Šnobelio (ang. IG Nobel) prizo verti atradimai – jais pirmiausia siekiama visuomenę prajuokinti, bet rekomenduojama ir susimąstyti.
Tyrėjų siunčiami daiktai buvo priskiriami įvairioms kategorijoms: vertingi, sentimentalūs, nepatogūs, beprasmiški, galimai įtartini ir šlykštūs. Objektai buvo įvairūs – 20 dolerių kupiūra skaidraus plastiko bloke, heliu užpildytas balionas ir dėžutė su negyvomis žuvimis bei jūros dumbliais. Tyrėjai fiksavo siuntimo kaštus bei laiką nuo išsiuntimo iki pristatymo.
Nors tyrimas Šnobelio ir nelaimėjo, tačiau parodė, kad pašto tarnyba yra stebėtinai tolerantiška – iš 28 siųstų daiktų, sėkmingai pristatyti buvo 18 (64 proc.). Tiesa, kai vienas keistesnių objektų – žmogaus krūminis dantis – buvo išsiųstas skaidrioje plastikinėje dėžutėje, paštas siuntinį užlaikė, perpakavo į sandarų, paminkštintą voką ir pridėjo raštelį: „Atminkite, kad žmonių palaikai negali būti siunčiami paštu, bet manome, kad šis daiktas jums turi sentimentalią vertę ir padarėme išimtį“.
Nepraleisk siuskpigiau.lt naujienų
Būk pirmas sužinojęs
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
